Managers’ activities within cultural and creative clusters: an essential element for cluster development in the Visegrád countries

Abstract

Despite the fact that extensive research devoted to cultural and creative industries spatial clustering has been conducted, studies dealing with institutionalised clusters as official entities are rare. Thus creative clusters organisations are weakly theorized compared to industrial clusters due to their project-oriented (non-standardized) production. Consequently, the aim of the paper is to gain insight in benefits of institutionalised cultural and creative clusters and determinants as well as barriers of their development based on cluster managers’ activities in the Visegrád countries. To achieve the stated aim semi-structured interviews with cluster managers were conducted for data collection. Subsequently grounded theory approach and network maps were employed to draw results. Hence, the key benefits for cluster members are reflected in utilizing access to cluster internationalisation activities, knowledge sharing within local creative milieu, and collaborative projects to increase their competitiveness as well as commercialisation of their products. Furthermore, knowledge of cooperation, level of openness, approach to life-long learning, amount of time for cluster activities, previous experience, communication skills, and involvement in mutual cooperation were identified as predominant determinants of cultural and creative cluster development.

Santrauka

Nepaisant fakto, kad yra atlikti gausūs kultūrinių ir kūrybinių industrijų erdvi- nio klasterizavimosi tyrinėjimai, esama nedaug tų, kurie skirti institucionali- zuotiems klasteriams kaip juridiniams subjektams. Todėl kūrybinių klasterių organizacijos tėra menkai teoretizuotos, palyginus su gamybiniais, į objektus nukreiptos (nestandartizuotos) produkcijos klasteriais. Tad šio straipsnio tiks- las – prieiti įžvalgos, kuo naudingi yra kultūriniai ir kūrybiniai klasteriai bei kokie yra jiems lemtingos įtakos turintys veiksniai, taip pat kokios yra šių klasterių plėtros kliūtys, kurias Višegrado šalyse lemia vadybinė veikla. Tam, kad būtų pasiektas išsikeltas tikslas, renkant duomenis buvo panaudoti pusiau struktūruoti interviu su klasterių vadybininkais. Vėliau išvadoms parengti bu- vo pasitelktas teoriškai pagrįstas požiūris ir tinklo žemėlapiai. Galiausiai di- džiausia klasterių nariams atitenkanti nauda aptariama pasitelkiant prieigą prie klasterių internalizavimo veiklos, žinių sklaidos vietos kūrybinėje aplinkoje ir prie bendradarbiavimo projektų siekiant kelti jų konkurencingumą ir skatinti produktų komercializavimą. Be to, bendradarbiavimo žinija, atvirumo lygis, požiūris į mokymąsi visą gyvenimą, klasterių veiklos trukmė, ankstesnioji pa- tirtis, komunikacijos gebėjimai, dalyvavimas abipusiais ryšiais grindžiamame bendradarbiavime buvo traktuojami kaip pagrindiniai kultūrinių ir kūrybinių klasterių plėtrą lemiantys veiksniai.

• cluster development
• cluster management
• creative industries
• cultural industries
• grounded theory
• Visegrád countries

Reikšminiai žodžiai:

• klasterių plėtra
• klasterių vadyba
• kūrybinės industrijos
• kultūrinės industrijos
• teorinis pagrįstumas
• Višegrado šalys