Santrauka
Didmiesčių urbanistinės plėtros sąlygomis priemiesčio teritorijų kra[sbreve]tovaizdžio vizualinės rai[sbreve]kos individualumo i[sbreve]saugojimas tampa aktualiu, bet sunkiai sprendžiamu uždaviniu. Teritorijų planavimo praktikoje vertinant kra[sbreve]tovaizdį dažniausiai apsiribojama tik bendrinių kra[sbreve]tovaizdžio fizinių ar regimųjų savybių apra[sbreve]ymu. Užstatymo plėtra priemiesčio zonose paprastai remiasi tik funkciniais ir struktūriniais planavimo kriterijais. Lietuvos teritorijų planavimo teorijoje ir praktikoje pasigendama kra[sbreve]tovaizdžio bei užstatymo plėtros vertinimo metodo, kuris būtų orientuotas į integruotą kra[sbreve]tovaizdžio vertinimą bei planavimą, paremtą kra[sbreve]tovaizdžio fizinių, regimųjų savybių savita, žmogaus suvokiama vizualine rai[sbreve]ka.
Abstract
In the context of urban expansion the preservation of the individuality of landscape visual expression in peri-urban areas is becoming a very relevant but at the same time hard task. Practice of landscape planning is commonly confined to general physical or visible landscape characteristics and their description. Urban development in peri-urban areas is usually confined to functional or structural planning criteria. Thereby, the Lithuanian theory and practise of territory planning really needs a method of landscape and urban development which leads to an the integrated landscape assessment and planning, based on physical, visible and mainly individually perceived features of landscape visual expression.
Reik[sbreve]miniai žodžiai: