Urbanistinių Struktūrų Formavimo Ir Žemės Naudojimo Klasifikavimo Problematika

Santrauka

Urbanistinių struktūrų formavimas ir sisteminis įvertinimas i[sbreve]lieka kaip viena i[sbreve] svarbiausių problemų, kurios egzistavimas mažina planavimo efektyvumą. Esminiai neigiami veiksniai slypi nei[sbreve]vystytoje ir nesistemi[sbreve]koje planavimo sistemoje. Struktūrų formavimas nepatenka į didžiausio suinteresuotumo ratą, palyginti su žemes savininkų ir investuotojų suinteresuotumu padidinti žemės naudojimo įvairovę ir vertę bei grąžą. Dabartinėje praktikoje sektorinių institucijų procedūrinis dalyvavimas įgauna monopolinį ir nediskutuojamą pobūdį, o planavimo sistemoje įteisinta vienintelė politinio įvertinimo forma negarantuoja objektyvumo. Žemės naudojimo paskirtys, būdai ir pobūdžiai nekoreliuoja su urbanistinio planavimo tikslais, objektų fizine ir funkcine įvairove. Straipsnyje nagrinėjamos urbanistinių struktūrų formavimo sąsajos su žemės naudojimo klasifikavimo principais, informaciniu aprūpinimu, struktūrų įvertinimo principais, vystymo tikslais ir jų reik[sbreve]mės kaitos koreliacija su susisiekimo ir informacinių technologijų raida. Pateikiamos prielaidos urbanistinių struktūrų formavimo problemoms spręsti: liberalizuoti ir perduoti planuotojo kompetencijai žemės naudojimo tipų ir formų bei reglamentų i[sbreve]samaus turinio pagrindimą, įvertinant, kad keičiasi urbanistinių struktūrų forma, vaidmuo ir reik[sbreve]mė miesto funkcionavimui, pereiti prie kokybi[sbreve]kai naujo sisteminio įvertinimo, paremto miesto e. modeliais ir i[sbreve]orės efektų identifikavimu bei jų monetarizavimu.

Abstract

Formation of urban structures and systematic evaluation remain one of the most important problems causing reduction of planning efficiency. The main negative factors result from undeveloped and nonsystematic planning system. Formation of structures doesn’t gain access to the circle of the greatest interests, comparing with land owners’ and developers’ interests to increase the variety and value of land use. Procedural participation of sectorial institutions assumes monopolistic and nonnegotiable character in the present practice, and political judgement is the only evaluation form existing in planning system and it doesn’t guarantee objectiveness. Land use purposes, types and subtypes don’t correlate with urban planning objectives, physical and functional variety of objects. Links between formation of urban structures and principles of land use classification, informational welfare, structure evaluation principles, development intentions as well as correlation of their significance alternation with evolution of communication and informational technologies are analysed in this paper. Suggestions for solving problems in urban structure formation are set forward: to liberalize and transfer comprehensive reasoning of land use types, forms and regulation to the planner’s competence, considering that the forms, role and significance of urban structures are changing, and proceed to a qualitatively new systematic evaluation, based on city e-models and identification and monetarization of external effects.

Keywords:

• planning system
• structure
• morphology
• types of land use
• criteria of systematic estimation
• external effects