Santrauka
Nagrinėjami baziniai kultūrinės miesto funkcijos modeliai, kurių formavimosi pagrindas – kultūrinis potencialas. Ai[sbreve]kinamasi, kaip [sbreve]ie modeliai tampa akumuliaciniu kultūrinės funkcijos [sbreve]altiniu. I[sbreve]skiriamos trys bazinių modelių grupės: anklavai, institucijos, habitatai. Remiantis istorinėmis pasaulio [sbreve]alių kultūros planavimo paradigmomis siūloma [sbreve]e[sbreve]ių taikomųjų modelių strategija. I[sbreve]keliama miesto kultūrinio karkaso prielaida, pateikiami jo erdvinės ir kompozicinės sandaros principų metmenys. Analizė remiasi kultūrinės miesto funkcijos koncepcija, urbanistinėje struktūroje apibrėžta kaip vietų, objektų ir rei[sbreve]kinių kompleksu ir pasirei[sbreve]kiančiu miesto galių reproduktyvumu.
Abstract
The paper discuss the basic models of city’s cultural function (CF) formed on the basis of cultural potential. It is analysed how they become an accumulative source of CF. According to the CF concept, which defines the term as the complex of places, objects and phenomena that expose in an urban structure as the reproduction of city‘s power, three basic model groups are educed: enclaves, institutions (cultural centers) and habitats (environments). The author proposes applied model strategy based on combination of historic world paradigms of cultural planning. The premise of urban-cultural framework is brought forward, and the outlines of its spatial and composite arrangement are presented.
Reik[sbreve]miniai žodžiai: