Klaipėdos Ir Kitų Baltijos Uostamiesčių Urbanistinės Struktūros Kaita Globalizacijos Kontekste

Santrauka

Straipsnyje pateikiama platesnio disertacinio darbo „Lietuvos pajūrio urbanistinė dinamika“ dalis. [Sbreve]i dalis skirta Klaipėdos urbanistinės raidos problemoms nagrinėti ir naujoms galimybėms įvertinti, veikiant globalizacijos faktoriams. Klaipėda lyginama su kitais Baltijos uostamiesčiais, tiriant jų plėtros potencialą ir urbanistinės struktūros dinamiką. Tyrime ry[sbreve]kėja svarbiausia globalizacijos epochos urbanistinės dinamikos tendencija – uosto ir miesto sisteminė plėtra. [Sbreve]ių struktūrų bendras vystymas leidžia efektyviai spręsti tiek uosto, tiek miesto problemas. Tokiame kontekste Klaipėda i[sbreve]siskiria kaip uostamiestis, kuris palei pakrantę juda atvirk[sbreve]čiai, nei diktuoja natūralus uostų raidos ciklas, nes kryptingą urbanistinę plėtrą komplikuoja gamtiniai veiksniai, teritorijų stygius bei sunkiai suderinami įvairių ūkinių subjektų, turinčių interesų pakrantėse, poreikiai. Pritaikius kitų Baltijos uostų aktualią praktiką, nagrinėjant pakrančių efektyvumą, taikant naujus uostų plėtros modelius ir sisteminio planavimo diktuojamas urbanistinės raidos kryptis, Klaipėdos uostamiestyje taip pat galima rasti racionalių plėtros sprendimų. Klaipėdai siūloma urbanistinės raidos kryptis – sisteminis uosto ir miesto planavimas, rūpinantis ry[sbreve]iais tarp [sbreve]ių, kol kas menkai susijusių, uostamiesčio dalių.

Abstract

The paper presents a part of the dissertation work “Urban dynamics of the Lithuanian seaside”. This section covers the problems of Klaipėda urban development and assessment of new opportunities under the effect of globalization factors. Klaipėda is compared with the other Baltic seaports in order to investigate its potential for redevelopment and dynamics of the urban structure.

The study reveals the most important trend of urban dynamics in the era of globalization – an integrated development of the seaport and city system. Common development of these structures allows to solve the problems of both port and city in the most efficient way. In such a context Klaipėda appears as a seaport city which is changing along the seaside contrary to the natural seaport life cycle. This contradiction occurs because of urban development which is complicated by natural factors, land shortage and difficulties in coordinating different interests of stakeholders. Klaipėda seaport could also be applicable for rational decision-making in the field of urban development. It could be implemented by applying the pratice of the other Baltic seaports which is based on analysing the seaside efficiency, using new seaport development models and trends of systematic urban planning. On this basis Klaipėda should become an area of urban development with an integrated planning of the seaport and city system considering the relationship between these still little related parts.

Keywords:

• urban dynamics
• globalization
• systematic development
• seaport life cycle
• development in green
• brown and blue areas
• integration