![Sample our Geography journals, sign in here to start your FREE access for 14 days]({"type":"image" , "src" : "/sda/5937/TOC-Subject-Sample-2021-Geography.jpg"})
Abstract
Large scale housing estates, once a dream of every family, now are facing serious physical and social decline. However comparison of the post war housing has showed that despite low physical quality neighbourhoods in the east-central Europe were much less deteriorated, then their western counterparts. On the other hand nowadays post socialist cities are experiencing loss of population, sprawl and shifts in the housing market. That changes position of the estates, which is rapidly decreasing. As soon as the housing shortage is eliminated, apartments in the estates go to the bottom of the market, segregation, urban problems and decline is triggered. To prevent the threat to happen it is necessary to start rehabilitation programs in early enough stage. However it is essential that regeneration policies are included in broader city plans and strategies, as that brings long lasting results, and is beneficial for the neighbourhood and for the city itself. The paper researches tools how to prevent large scale neighbourhood decline in post socialist cities, learning from western European regeneration policies.
Santrauka
Masinės statybos gyvenamųjų kompleksų tipologija nepasiteisino. Vakarų Europoje tokie kvartalai prarado poliarumą ir yra probleminės miesto vietos. Buvusiose Rytų bloko šalyse industrinės statybos rajonai yra mažiau degradavę ir išlieka gana populiarūs. Tačiau situacija keičiasi. Postsocialistiniai miestai išgyvena didelius urbanistinius pokyčius: gyventojų skaičius mažėja, miestiečiai keliasi į priemiesčius, išaugo automobilių naudojimas. Šie procesai daro įtaką mikrorajonų veidui bei jų padėčiai būsto rinkoje. Kvartalams gresia tokia pati degradacija, kokia įvyko Vakarų Europos miestuose: išnykus būstų trūkumui, butų kainos masinės statybos rajonuose krenta; čia įsikelia vargingiausi gyventojų sluoksniai; atsiranda socialinė atskirtis bei iš to kylančios problemos, tokios kaip nedarbas, nusikalstamumas, blogas rajono įvaizdis, kuris dar labiau blogina situaciją. Problemų dydis masinės statybos kompleksuose tiesiogiai priklauso nuo jų padėties būsto rinkoje (Tosics 2005). Kad išvengtume nuosmukio, yra labai svarbu pradėti taikyti ištisų kvartalų restruktūrizacijos strategijas ir išlaikyti kompleksus patrauklia gyvenamąja vieta net ir nesant būstų trūkumui. Tai būtų naudinga ir rajonui, ir visam miestui. Restruktūrizacijos strategijų galima pasimokyti iš Vakarų praktikos, kur jos pradėtos taikyti jau nuo XX a. 9 dešimtmečio. Šiame straipsnyje apžvelgiama renovacijos patirtis Vakarų Europos miestuose bei urbanistikos pamokos, kurias galėtų perimti postsocialistiniai miestai bei senstantys ir prarandantys populiarumą masinės statybos rajonai.