On the problem of territorial distribution of sample areas for landscape monitoring purposes

Abstract

Today landscape change monitoring becomes important in the field of sustainable development planning. Real changes of landscape have to be observed in a large scale (not smaller than 1:10,000) in order to avoid generalization of small landscape elements. In such a scale it is rational to perform the monitoring in sample areas that would be enough statistically abundant. The paper offers an original method of distributing the landscape sample areas in Lithuanian territory, differing from most methods based on random choose of sample areas though thorough analysis of the analogous methods abroad was performed. The work was sponsored by the Environmental Agency at the Lithuanian Ministry of Environment. In accordance to the spread of different natural landscape types (like clayey plains, morainic hills, sandy plains, etc.), a set of 100 sample areas (2.5 km² each) was distributed in Lithuanian territory. To increase the sample area number in smaller landscape types (spit, coastal sandy plain, delta), some proportional corrections were made. Thus, the largest number of the sample areas was assigned to the most spread clayey plains (22), the smallest number – to sandy coastal plain (3). In order to find a concrete place for each sample area inside the landscape type a computer program was employed and the highest representation principle applied. Several tens of thousands possible positions of the sample areas were tested in order to find the best in representing land cover structure. This was achieved by calculating relative remoteness of tested samples’ land cover structure from the respective landscape type structure, further selecting the most patchy samples. Selecting the position of a sample area was also influenced by the buffer capacity (resistance to the chemical impact) of landscape, mostly concentrating on the areas with less buffer capacity (more sensitive to chemical pollution).

Santrauka

Tvariajai pletrai planuoti tampa aktualia kraštovaizdžio kaitos stebesena. Realūs kraštovaizdžio pokyčiai Lietuvos mastu turi būti fiksuojami stambiuoju masteliu (ne smulkesniu nei 1:10 000), vengiant nepageidautino smulkiu kraštovaizdžio elementu generalizavimo. Tokiu masteliu racionalu būtu pokyčiu stebejimus atlikti etalonuose, ju skaičius turetu būti statistiškai patikimas. Pateikiama originali kraštovaizdžio monitoringo etalonu išdestymo Lietuvos teritorijoje metodika. Darbas buvo atliktas remiant Aplinkos apsaugos agentūrai prie Lietuvos aplinkos ministerijos. Metodika parengta atsižvelgiant ir i užsienio šaliu patirti. Pagal kraštovaizdžio tipu paplitima proporcingai buvo išdalyta 100 2,5 km2 ploto etalonu, papildomai koreguojant (padidinant) etalonu skaičiu mažai paplitu‐siuose kraštovaizdžio tipuose (nerijoje, pajūrio lygumoje, deltoje). Taigi daugiausia etalonu (22) buvo skirta plačiausiai paplitusioms molingosioms lygumoms, mažiausiai (3) – pajūrio lygumai. Etalonams konkrečios vietos buvo parenkamos kompiuterine programa ir vadovautasi didžiausio reprezentatyvumo principu. Kiekvieno kraštovaizdžio tipo buvo išbandyta nuo keliu šimtu iki keliasdešimties tūkstančiu galimu etalonu padečiu, nustatyta pagal žemes dangos struktūra reprezentuojančios geriausiai. Etalonu vietu parinkimas buvo siejamas ir su kraštovaizdžio buferiškumo cheminei taršai arealais, daugiau koncentruojant mažesnio buferiškumo (jautresniuose cheminei taršai) plotuose.

Keywords:

• landscape monitoring
• sample areas
• best representation principle
• land cover structure
• natural landscape types

Reikšminiai žodžiai:

• kraštovaizdžio monitoringas
• stebesenos etalonai
• didžiausio atstovavimo principas
• žemes dangos struktūra
• gamtiniai kraštovaizdžio tipai