![Sample our Urban Studies journals, sign in here to start your FREE access for 14 days]({"type":"image" , "src" : "/sda/110826/TOC-Subject-Sample-2021-Urban-Studies.jpg"})
Santrauka
Straipsnyje1 siekiama panagrinėti keletą su praeities suprekinimu susijusių probleminių blokų postindustrinėse, postmoderniose vartotojis˘kose visuomenėse. Pirma, analizuojama, kaip s˘iuolaikinės globaliosios kultūros ekonomikos kontekste vyksta urbanistinių centrų ir ypač senųjų istorinių miestų bei jų įvaizdžių komercializacijos procesas, kokias formas bei pavidalus jis įgauna. Ir, antra, svarstoma, ką tai galėtų reiks˘ti, kitaip tariant, ką tai sako apie pačią mūsų visuomenės būklę ir požiūrį į praeitį. Neabejojama, kad adekvatus socioekonominių tendencijų, su kuriomis susiduria neoliberalizmo veikiami miestai, pažinimas yra itin aktualus pokolonijinių ir pokomunistinių s˘alių visuomenėms, kurios, kaip kad Lietuva, vis dar ies˘ko savojo tapatumo susidurdamos su ekonominės ir kultūrinės globalizacijos is˘s˘ūkiais.
Abstract
The article deals with several problematical units concerned with commercialization of the past in the postindustrial, postmodern consumer societies. Primarily, the process of the commercialization of urban centres – especially old historical cities and their images – is analysed in the context of contemporary global culture economics; also, questions regarding forms and shapes this process assumes are raised. Secondly, the consideration regarding the meaning of this process is given, in other words, what is it telling about the condition of our society and attitudes towards the past? Undoubtedly, an adequate assessment of the knowledge of socio-economic tendencies, which have to cope with cities influenced by neoliberalism, is very important and relevant to post-colonial and post-communist countries, which, like Lithuania, are still seeking for their identity in the face of economical and cultural globalization challenges.