625
Views
50
CrossRef citations to date
0
Altmetric
Original Articles

Evaluating situation of Lithuania in the European Union: Structural indicators and MULTIMOORA method

, &
Pages 578-602 | Received 14 Apr 2010, Accepted 20 Oct 2010, Published online: 10 Feb 2011
 

Abstract

According to the Lisbon Strategy, which was adopted in 2000, the European Union (EU) should become the most competitive region in the World. Goals, defined in the strategy, and instruments for seeking them are identified by structural indicators as well as their systems. It is possible to evaluate specific country's situation and compare it with other countries by using various specific indexes or applying statistical – mathematical methods. The aim of this article is to describe main structural indicators, which identify the implementation of Lisbon Strategy as well as progress in sustainable development and to evaluate Lithuania's and other Baltic States’ position in the EU using statistical methods. In order to achieve this aim, the following tasks were raised: 1) to describe and classify structural indicators; 2) to overview main methods of quantitative analysis and to apply them when evaluating Lithuania's and other Baltic States’ position in the EU. Lithuania's progress in achieving Lisbon Strategy goals was evaluated using the system of 13 shortlist structural indicators from Eurostat database and applying MULTIMOORA (Multi‐Objective Optimization by Ratio Analysis plus Full Multiplicative Form) method. The analysis showed that Lithuania is among top EU countries by such indicators as employment rate, youth education attainment rate, comparative price level and greenhouse gas emission. Thus there are no serious environmental problems in Lithuania and its production can successfully compete at international markets due to relative low production costs. Lithuania is backward by GDP per capita, labour productivity and employment rate of older workers. In addition, energy intensity of the economy needs to be optimized. Considering all the above, technologic backwardness is characteristic for Lithuania's industry (due to low labour productivity on the one hand and high energy intensity on the other) which can be eradicated by encouraging innovations and R&D activities. Baltic region is quite homogenous in innovation and research as well as in economic reform areas, thus it can become attractive for investors. Lithuania and Estonia could be assigned to medium performance group and Latvia is on the very limit of the low performance group.

Santrauka

Pagrindinis Lisabonos strategijos, priimtos 2000 m., tikslas – Europos Sajunga turi tapti konkurencingiausiu regionu pasaulyje. Tikslai, nurodyti šioje strategijoje, ir jiems siekti naudojamos priemones identifikuojamos remiantis struktūriniais rodikliais ir ju sistemomis. Ivertinti tam tikros valstybes situacija ir palyginti ja su kitomis valstybemis galima naudojantis specifiniais indeksais arba universaliais matematiniais‐statistiniais metodais. Straipsnio tikslas – nurodyti pagrindinius Lisabonos strategijoje numatytu tikslu igyvendinima identifikuojančius struktūrinius rodiklius ir ivertinti Lietuvos padeti Europos Sajungoje. Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: 1) apibūdinti ir klasifikuoti struktūrinius rodiklius; 2) apžvelgti pagrindinius struktūriniais rodikliais paremtus kiekybines analizes metodus ir pritaikyti juos vertinant Lietuvos padeti Europos Sajungoje. Naudojantis daugiatiksles optimizacijos metodais MOORA ir MULTIMOORA ivertinta Lietuvos pažanga (2008 m.) siekiant Lisabonos strategijoje numatytu tikslu. Tyrimo rezultatai parode, kad Lietuva yra tarp pirmaujančiu ES valstybiu tokiose srityse, kaip užimtumo lygis, jaunimo išsilavinimo lygis, santykinis kainu lygis ir šiltnamio efekta sukeliančiu duju emisija. Taigi Lietuva neturi dideliu aplinkosaugos problemu ir gali sekmingai konkuruoti tarptautineje rinkoje del palyginti mažu produkcijos sanaudu. Labiausiai atsiliekama pagal BVP, tenkanti 1 gyventojui, darbo jegos našuma ir vyresniu darbuotoju užimtumo lygi. Taip pat reikia mažinti energijos vartojimo intensyvuma (skatinti moderniu energetikos technologiju diegima). Taigi Lietuvos ūkiui būdingas technologinis atsilikimas (žemas darbo jegos našumas ir didelis energijos vartojimo intensyvumas), kuri galima panaikinti skatinant inovacijas ir MTEP veikla. Tam tikslui turetu būti skiriama didžiausia ES struktūrines paramos dalis. Baltijos valstybiu rodikliu, identifikuojančiu inovaciju ir ekonominiu reformu procesus, reikšmes yra panašios ir gana dideles tarp ES valstybiu, taigi šis regionas gali tapti patraukliu investicijoms. Visas ES valstybes salygiškai galima suskirstyti i tris grupes, atsižvelgiant i ju pažanga siekiant Lisabonos strategijos tikslu. Lietuva ir Estija priskirtinos vidutines pažangos grupei, o Latvija yra ties žemos pažangos grupes riba.

Reprints and Corporate Permissions

Please note: Selecting permissions does not provide access to the full text of the article, please see our help page How do I view content?

To request a reprint or corporate permissions for this article, please click on the relevant link below:

Academic Permissions

Please note: Selecting permissions does not provide access to the full text of the article, please see our help page How do I view content?

Obtain permissions instantly via Rightslink by clicking on the button below:

If you are unable to obtain permissions via Rightslink, please complete and submit this Permissions form. For more information, please visit our Permissions help page.